white concrete building

Skalbinių sąrašas

1. Mes tapome atsiskyrę, bijantys kitų žmonių, ypač turinčių autoritetą.

2. Mes ėmėme siekti kitų pritarimo ir tai darydami praradome save.

3. Mes bijome piktų žmonių ir bet kokios asmeninės kritikos.

4. Mes arba tampame alkoholikais ir (arba) tuokiamės su alkoholikais, arba susirandame kitokią kompulsyvią asmenybę, pavyzdžiui, darboholiką, kad patenkintume savo liguistą poreikį būti apleistiems.

5. Mes žiūrime į gyvenimą kaip aukos. Ši silpnybė mus traukia ir veikia mūsų meilės bei draugystės santykius.

6. Mes turime per didelį atsakomybės jausmą. Mums lengviau rūpintis kitais nei savimi, nes taip mes išvengiame įdėmiau pažvelgti į savo pačių klaidas ir t. t.

7. Mes jaučiamės kalti, kai užstojame save ir nenusileidžiame kitiems.

8. Mes tapome priklausomi nuo susijaudinimo.

9. Mes painiojame meilę ir gailestį. Esame linkę mylėti žmones, kurių galime gailėti ir juos gelbėti.

10. Mes užslopinome savo traumuotos vaikystės jausmus ir praradome gebėjimą jausti ar išreikšti jausmus, nes tai labai skaudu (neigimas).

11. Mes negailestingai save teisiame ir turime labai menką savivertę.

12. Mes − priklausomos asmenybės. Didžiausia mūsų baimė − būti paliktiems. Siekdami išsaugoti santykius, mes pasiruošę daryti bet ką, kad nereikėtų iš naujo kęsti skausmingo apleistumo jausmo, kurį patyrėme gyvendami su sergančiais, emociškai mus apleidusiais žmonėmis.

13. Alkoholizmas yra šeimos liga; mes tapome para-alkoholikais ir įgijome ligai būdingų bruožų, net jei alkoholio niekuomet nevartojome.

14. Para-alkoholikai pratę ne veikti, bet reaguoti.

Kitas Skalbinių sąrašas

Nors pirminiame Skalbinių sąraše aprašyta, kaip mes buvome paveikti alkoholizmo ir šeimos disfunkcijos, suvokiame, kad suaugę galime atkurti*  tuos bruožus ir patys tapti tais, kurie kitus paverčia aukomis. Kitaip tariant, suaugę vaikai perima savo tėvų elgesį ir tampa į juos panašūs. Tai pastebėjus ir sukurtas kitas Skalbinių sąrašas. Jis aiškiau parodo, kaip esame paveikti alkoholizmo ir disfunkcinės šeimos pasekmių.

1. Tragiška, tačiau tam, kad paslėptume žmonių ir izoliacijos baimę, mes tampame tais autoritetais, kurie gąsdina kitus ir verčia atsitraukti.
2. Vengiame įsipainioti į santykius su kitais žmonėmis ir prarasti save vykstant tam procesui, todėl tampame griežtai savarankiški. Mes nepaisome kitų pritarimo / patvirtinimo.
3. Mes gąsdiname kitus žmones – išliejame savo pyktį ar grasiname žeminančia kritika.
4. Mes imame valdyti kitus ir juos apleidžiame, prieš jiems apleidžiant mus, arba išvis vengiame santykių su priklausomais žmonėmis. Norėdami išvengti skausmo nutolstame ir atsiskiriame. Taip apleidžiame save.
5. Į gyvenimą žiūrime kaip tie, kurie verčia kitus jaustis aukomis. Mus traukia žmonės, kuriais galime manipuliuoti ir kontroliuoti.
6. Esame neatsakingi ir egocentriški. Mūsų išpūsta savivertė ir susireikšminimas apsaugo mus nuo žvilgsnio į savo nepakankamumą ir būdo trūkumus.
7. Mes verčiame kitus jaustis kaltus, kai jie bando ginti save.
8. Mes slopiname savo baimę išlikdami apmirę ir bejausmiai.
9. Nekenčiame žmonių, kurie vaidina aukas ir maldauja būti išgelbėti.
10. Mes neigiame, kad buvome įskaudinti ir užgniaužiame savo emocijas dramatiškai išreikšdami netikrus jausmus.
11. Norėdami apsisaugoti nuo saviplakos už tai, kad negebėjome išgelbėti savo šeimos, projektuojame neapykantą sau į kitus ir vietoj savęs baudžiame juos.
12. Mes tvarkomės su milžinišku praradimo jausmu, kuris kyla iš apleistumo namuose, greitai atsisakydami santykių, jei šie tampa grėsme mūsų nepriklausomybei (neprisileidžiame per arti).
13. Atsisakome pripažinti, kad mus paveikė šeimos disfunkcija, kad šeimoje apskritai ji buvo, kad perėmėme destruktyvų šeimos požiūrį ir elgesį.
14. Elgiamės taip, lyg nebūtume niekuo panašūs į priklausomus žmones, kurie mus užaugino.

*Sąvoką„ atkurti“ (angl. act out) vartoja psichinės sveikatos specialistai norėdami pažymėti, kad žmogaus pasąmonėje vykstantis konfliktas atkuriamas realybėje.

Kitos Skalbinių sarašų pusės

Kita Skalbinių sąrašo pusė bei kito Skalbinių sąrašo antra pusė detaliau atskleidžia, kaip savęs perauklėjimas ir Dvylikos žingsnių praktikavimas gali mus išlaisvinti nuo alkoholizmo ir disfunkcinės šeimos pasekmių.

Kita Skalbinių sąrašo pusė

1. Mes judame iš izoliacijos ir be pagrindo nebijome kitų žmonių, net ir turinčių autoritetą.
2. Mūsų nuomonė apie save nepriklauso nuo kitų nuomonės apie mus.
3. Mes nebeišsigąstame kitų savaime ir nepriimame asmeninės kritikos kaip grėsmės.
4. Mes nebejaučiame kompulsyvaus poreikio atkurti apleistumą.
5. Nustojame žiūrėti į gyvenimą kaip aukos. Plėtojant svarbius santykius mus apleidžia noras būti aukomis.
6. Mes nebesinaudojame kitų žmonių įgalinimu, kad išvengtume pažvelgti į savo būdo trūkumus.
7. Mes nebesijaučiame kalti, kai užstojame save ir nenusileidžiame kitiems.
8. Mes vengiame emocinės intoksikacijos ir renkamės darnius santykius vietoj nuolatinio nusivylimo.
9. Mes gebame atskirti meilę ir gailestį, nemanome, kad gelbėti žmones, kurių mums gaila, yra meilės veiksmas.
10. Išsilaisviname iš neigimo dėl traumuotos vaikystės ir atgauname gebėjimą jausti bei išreikšti jausmus.
11. Mes nustojame save teisti ir smerkti, pajuntame savo vertę.
12. Mes augame nepriklausomybėje ir daugiau nebijome būti apleisti. Plėtojame nepriklausomus santykius su sveikais žmonėmis, o ne priklausomybe grįstus ryšius su emociškai neprieinamais asmenimis.
13. Alkoholizmo ir para-alkoholizmo bruožai, kuriuos perėmėme, yra identifikuoti, pripažinti ir pašalinti.
14. Mes imamės veiksmo, ne vien reaguojame.


Kito Skalbinių sąrašo antra pusė

1. Mes stojame akistaton su kitų žmonių bei izoliacijos baime ir su ja susitvarkome. Nustojame bauginti kitus savo galia ir pareigomis.
2. Mes suvokiame, kad šventovė, kurią sukūrėme, jog apsaugotume savo išsigandusį ir sužeistą Vidinį vaiką, mums tapo kalėjimu. Ryžtamės surizikuoti ir išeiti iš atskirties.
3. Atgaivinę savivertę ir pasitikėjimą savimi suprantame, kad daugiau nereikia saugoti savęs ir gąsdinti kitų niekinant, išjuokiant ar pykstant.
4. Mes priimame ir nuraminame atsiskyrusį, sužeistą Vidinį vaiką, kurį buvome apleidę ir išsižadėję. Taip nebetenka atkurti savo baimių, jog įsivelsime į santykius ir mus apleis.
5. Jausdami pilnatvę nesistengiame kontroliuoti kitų manipuliacijomis ar jėga. Nepririšame jų prie savęs įbaugindami, jog išvengtume atsiskyrimo ar vienatvės.
6. Atlikdami gilią asmeninę analizę atrandame savo tikrąją asmenybę, kuri yra gabi ir verta bendravimo. Prašydami pašalinti mūsų būdo trūkumus išsilaisviname nuo menkavertiškumo ir grandioziškumo naštos.
7. Mes palaikome ir drąsiname kitus, kai jie siekia išlikti tvirti.
8. Mes atrandame, įsisąmoniname ir išreiškiame vaikystės baimes bei nutraukiame emocinę intoksikaciją.
9. Mes užjaučiame bet kurį žmogų, kuris įkalintas dramos trikampyje ir desperatiškai ieško kelio iš beprotybės.
10. Mes priimame tai, kad buvome traumuoti vaikystėje ir praradome gebėjimą jausti. Dirbdami pagal Dvylikos žingsnių sveikimo programą atgauname gebėjimą jausti ir prisiminti. Tampame visaverčiais žmonėmis, kurie yra laimingi, džiaugsmingi ir laisvi.
11. Pripažindami, jog vaikystėje buvome bejėgiai išgelbėti savo šeimą, gebame paleisti neapykantą sau ir nustoti bausti save bei kitus už tai, kad nesame pakankami.
12. Priimdami ir susivienydami su Vidiniu vaiku daugiau nebebijome artumo, t. y. nenuogąstaujame, kad santykiuose būsime užgožti ar priversti būti nematomi.
13. Pripažindami disfunkcinės šeimos realybę daugiau nebeturime elgtis taip, lyg nieko blogo neįvyko ar neigti, kad vis dar nesąmoningai reaguojame į vaikystėje patirtą žalą.
14. Nustojame neigti ir ryžtamės nugalėti potrauminę priklausomybę nuo psichoaktyviųjų medžiagų, žmonių, vietų ir dalykų, nes ji padėjo mums iškreipti realybę ir jos vengti.

© 2021 Sua